apstatyti

apstatyti
apstatýti tr. Rtr, Š; Q83, SD203, N, BzF176, LL116, L 1. K, NdŽ aplinkui apdėti kuo, statmenai dedant: Kūliais stirtas apstatýk, kad paukščiai nelestum J. Lopšį pakaria, beržiukais apstãto – vaikui pavėsiukas Klt. Karves vainikais apipindavom, duris berželiais apstatýdavom [per Sekmines] Ob. Kai numirė, apstãtė ją gėlioms, gražiai pagiedojo Jrb. Aš apstatýsiu savo mergelę kuo šviesiausioms žvakelėms JD1216. | refl. N, Š, NdŽ: Pasiėmęs jaunikaitis iš namų tris žvakes ir knygą sugrįžo koplyčion, apsistãtė tom trim žvakėm BM53(Vžns).sudėti statmenai aplink ką: Apstatýti ką aplink ką K. Apstãtom [linus] aplink pečių, džiovenam, tada kuliam Klt. ^ Suraizgytas, sumazgytas, apie gyvulius apstatytas (tvora) LTR(Grk). 2. daug ko pristatyti paviršiuje, nustatyti visą kuo: Ten kryžius prie kryžiaus – visas kalnas i pakalnės visos aplinkui apstatýtos Mšk. Tas kalnas jau nuo senų laikų visas apstatytas kryžiais LMD(Sln). 3. NdŽ apkrauti, apdėti: Apstãto [gėrimais] stalą kai par veselę Kln. Tuoj apstatė buteliais stalą Žem. Treitą karčių uždėjo ir apstãtė (apdengė) stogą Vn. Šiąvasar jau reiks delto apstatýt sietkelė (uždėti pavaras ir plūdes) Sdk. | refl. intr., tr.: Atsiveš ratus, ekėčias ben kelias, apsistatýs Gd. Tėvalis liuob apsistatys kaip eglyną alaus, kad liuob gers karčemo[je] Šts. Da apsistatỹs stalą, i sėdėk visą dieną Jrb. | prk.: Visą gyvenimą (sodybą) buvo apsistãtę buteliais (dažnai gėrė) – tokie pijokai Krš. Apsistačiau darbais – nėr nė kada pailsėti Rs. 4. R66, 87, Sut, Varn, Plšk liepti stovėti apstojus aplinkui, iš visų pusių: Visų laukų, visų kelių neapstatìs karaūlu Grv. Vario vartai užrakyti, sargais apstatýti (d.) Vv. Garbingasis vyskupas Henrikas ir jo palydai sėdi savo kambary, sargyba apstatyti, kaip kaliniai – ir kenčia V.Krėv. Aš turu kareivius, apstatysu aplink, kad nė paukštis prie tavęs negalės prilėktie! BsPIV44. Vyresnybė apstatė sargais Varnių miestelį, kad nė vienas nebeišeitum, nė įeitum M.Valanč. Kaip šaudykliai zuikį pamatė, pamatė, visus kelius šunimis apstãtė, apstãtė JD1511. Urėdnykas karaliaus Aretas sargais apstatė miestą Damašką, norėdamas mane sugauti VlnE35. Tu mus, bernus savo, šventais apstatyk visad anielais PK20. Anys tada nuėję apstatė grabą sargybe Ch1Mt27,66. ^ Vidury auksas, aplink tą auksą sargai apstatyti (akys) Šd. | refl.: Apsistatýčiau margais kurtužėliais; tai mano sargovužiai – margi mano kurtužiai JD798. Pats caras apsistatęs savo valdininkais, kad prie jo jokiu būdu negali prieiti Vrp1895,29. 5. palikti stovėti, sustatyti: Matau arklių apstatytų daug pri šventoriaus Yl. Tas žmogus tuos visus gyvulius apstatė apie tą trobelę BsPIV258. 6. Vdk visą pristatyti (pastatų): Gatvės buvo siauros, apstatytos sulūžusiomis mažomis trobelėmis J.Balč. | refl.: Ir taip apsistãtę – kurgi dės klėtį Skp.apsupti aplinkui sustatytais pastatais: Mes namais apstatýti Rmš. 7. išdėlioti (baldus): Didelė stuba, ale menkai apstatýta Rg. Kambarys senoviškais baldais apstatytas . Lauritėnas apsidairė po ištaigingai apstatytą kambarį . 8. Ml paskirti, išrinkti, padaryti kuo: Nei skaityt, nei rašyt [nemoku], ir nori manę karalium apstatýt (ps.) LKT369 (Rdm). 9. užimti (pareigas): Apstatau urėdystę, slūžbą R66, 87. 10. Lzd palaikyti kuo: Mañ labai sena apstãtė žmonės Dglš. Jos mane durne apstãtė Št. ×11. (plg. rus. oбcтaвить) Jdr, Varn, Kt, Žž, Jnšk, Ln apgauti: O tai apstãtė boba: dažylų vietoj suodžių davė Pn. Jis visus ten apstãtė Bb. I apstãtė žmogus velnį (ps.) LKT100(Krtv). | refl.: Apsistačiáu – aštuonius šimtus aš parmokėjau Trš. ^ Apsistãtė kai merga su devintu vaiku Lkč. \ statyti; antstatyti; apstatyti; atstatyti; dastatyti; įstatyti; išstatyti; paišstatyti; nustatyti; pastatyti; papastatyti; priešpastatyti; perstatyti; piestatyti; prastatyti; priešstatyti; pristatyti; razstatyti; sustatyti; pasustatyti; užstatyti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем сделать НИР

Look at other dictionaries:

  • apstatyti — apstatýti vksm. Duri̇̀s beržẽliais apstatýdavo …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • apstatymas — apstãtymas sm. (1) 1. NdŽ, KŽ, DŽ1 → apstatyti 1. 2. BŽ307, DŽ1 visi kambario (buto, scenos ir pan.) baldai: Mažame bute prisieina atsisakyti įprasto kambario apstatymo rš. 3. → apstatyti 4: Visi žinojo, kad Lietuvos apstãtymo nuo kitų… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • antstatyti — (ž.) tr. 1. ant viršaus pastatyti: Paminklas antstatytas Šts. Supylė kalną ir stabą su povyziu nabaštiko antstatė S.Dauk. Anstatyta namo dalis, viršunamė BŽ263. 2. ant viršaus uždėti, užvožti: Puodą be dugno antstatys Lc. Ant [avilio] antstatyk… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apgriozdinti — apgriõzdinti tr. apstatyti griozdais: Tai buvo didelis kambarys, apgriozdintas visokiais rakandais sp. griozdinti; apgriozdinti; atgriozdinti; išgriozdinti; nugriozdinti; pagriozdinti; sugriozdinti; užgriozdinti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apibudavoti — ×apibudavoti tr. apstatyti: Diendaržys iš visų pusių apibudavotas, nereikia tvoros Ėr. | refl.: Apsikrovė, apsibudavojo (visokiais daiktais apsidėjo) – nė šaltis nelįs važiuojant Jnšk. budavoti; apibudavoti; atbudavoti; įbudavoti; išbudavoti;… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apkurti — 1 apkùrti, àpkuria, apkūrė tr. 1. Š ugnį aplink sukurti: Ugnį aplink àpkuri (apdedi malkomis puodą) Ėr. Nuneša skiedrų, àpkuria aplink puoduką ir sušildžia vaiku pieną Lp. 2. [i]pakurti: Aš apkūriau sagoną su karšta ugnimi, t. y. medžių daug… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • aprišti — aprìšti, àpriša, o (àprišė) 1. tr., intr. H, R376, K, Š apsukti raiščiu sujungiant, sutvirtinant, suveržiant: Aprìšk apie mietus su kliūgu J. Kai gausi ten gaspadoriškus, šituos drabužėlius susuk kezuliukan ir aprišk virvute J.Balt. Šieno… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apstatinėti — KŽ; M, Ser iter. dem. apstatyti 1. statinėti; apstatinėti; atstatinėti; įstatinėti; išstatinėti; nustatinėti; pastatinėti; perstatinėti; pristatinėti; sus …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • aptauruoti — 2 aptauruoti tr. apstatyti taurėmis: Visą šoną aptaurãvo Vl. tauruoti; aptauruoti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apžargyti — tr. Rtr, NdŽ, KŽ iter. apžergti. 1. žergiant pereiti, perlipti: Nemušti karvės apžargyta vytele, sukergus neapsivaisins LTR(Tvr). | Toks jo ir arimas – apžargyta apžargyta Ds. 2. M, Šv apskėsti, apžarginti: Kelnes šiaudų prikišk, apžargyk arklį,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”